I. Horizontalusis ženklinimas

1. Horizontalusis ženklinimas (linijos, strėlės, užrašai ir kitokie simboliai ant važiuojamosios dalies) nustato tam tikrą eismo režimą ir tvarką:
1.1. Siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus pavojingose kelio vietose, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą.

1.2. Plati ištisinė linija žymi važiuojamosios dalies kraštą ir ruožų, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, ribas automagistralėse; atskiria važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą maršrutiniam transportui; atskiria eismo juostą nuo maršrutinio transporto stotelės. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą.



1.3. Dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose keturias eismo juostas ir daugiau, ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.



1.4. Geltona ištisinė linija žymi vietas, kur uždrausta sustoti (stovėti), gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Naudojama atskirai arba kartu su kelio ženklu „Sustoti draudžiama“ ir nudažoma palei važiuojamosios dalies kraštą (darbų vietoje ir važiuojamojoje dalyje) arba gatvės bortelio viršuje. Šią liniją kirsti draudžiama. Jeigu geltona ištisinė linija panaudota su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona ištisine linija.



1.5. Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus trumpesni už tarpus, skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose, turinčiuose dvi arba tris eismo juostas, ir žymi eismo juostų ribas, esant dviem eismo juostoms ar daugiau eismo juostų, skirtų važiuoti viena kryptimi. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.



1.6. Artėjimo linija – siaura brūkšninė linija, kurios brūkšniai tris kartus ilgesni už tarpus, – įspėja, kad artėjama prie 1.1, 1.3 arba 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių arba tos pačios krypties transporto srautus. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.



1.7. Siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vienodas, žymi eismo juostas sankryžoje, įvažiavimo į kelią (išvažiavimo iš kelio) vietą ir važiuojamosios dalies kraštą keliuose, kurie pagal eismo sąlygas nepriskiriami automagistralėms ir tarptautiniams keliams. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.



1.8. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ilgis tris kartus trumpesnis už tarpus, žymi ribas tarp greitėjimo, lėtėjimo juostos ir važiuojamosios dalies pagrindinės eismo juostos (sankryžose ir skirtingų aukščių kelių sankirtose). Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių.



1.9. Geltona brūkšninė linija žymi vietas, kur draudžiama stovėti, gali būti naudojama eismo juostoms žymėti darbų vietoje. Naudojama viena arba kartu su kelio ženklu „Stovėti draudžiama“ ir brėžiama palei važiuojamosios dalies kraštą arba gatvės bortelio viršuje. Šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų pusių. Jeigu geltona brūkšninė linija panaudota su baltomis ženklinimo linijomis, žyminčiomis eismo juostas, reikia vadovautis geltona brūkšninė linija.



1.10. Dviguba linija, susidedanti iš dviejų siaurų lygiagrečių linijų, kurių viena yra ištisinė, o kita – brūkšninė, skiria priešingų arba tų pačių krypčių transporto srautus kelių ruožuose, kur persirikiuoti leidžiama tik iš vienos juostos; žymi vietas, skirtas apsisukti, įvažiuoti į stovėjimo aikšteles ir iš jų išvažiuoti, kur leidžiama važiuoti tik viena kryptimi. Šią liniją leidžiama kirsti iš brūkšninės linijos pusės, taip pat iš ištisinės pusės, bet tik baigiant lenkti arba apvažiuoti.



1.11. Plati linija, brėžiama skersai važiuojamosios dalies („Stop“ linija), rodo vietą, kur vairuotojas privalo sustoti esant kelio ženklui „Stop“ (kai sankryža nereguliuojama) arba draudžiamajam šviesoforo (reguliuotojo) signalui.



1.12. Iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms.



1.13. Pėsčiųjų perėjos:
1.13.1. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją.



1.13.2. „Zebras“ žymi nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, o rodyklės – pėsčiųjų ėjimo kryptį.



1.13.3. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš stačiakampių, žymi pėsčiųjų perėją, kurioje eismas reguliuojamas šviesoforu.



1.14. Dvi lygiagrečios linijos, sudarytos iš kvadratų, žymi vietą, kur dviračių takas kerta važiuojamąją dalį.



1.15. Nukreipimo salelės:
1.15.1. Užbrūkšniuotas arba baltai uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles, kurios atriboja priešingų krypčių transporto srautus arba žymi važiuojamojoje dalyje esančią kliūtį.



1.15.2. Užbrūkšniuotas arba baltai uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles tos pačios važiavimo krypties transporto srautų atsišakojimo vietose.



1.15.3. Užbrūkšniuotas arba baltai uždažytas plotas žymi nukreipimo saleles tos pačios važiavimo krypties transporto srautų susiliejimo vietose.



1.16. Rodyklės nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje. Ženklinimas naudojamas vienas arba kartu su ženklais „Eismo kryptys sankryžoje“, „Eismo kryptis sankryžoje“; aklakelio ženklas įspėja, kad draudžiama sukti į artimiausią važiuojamąją dalį; ženklinimas, leidžiantis iš kairės kraštinės juostos sukti į kairę, leidžia ir apsisukti.



1.17. Rodyklės su lenktu kotu įspėja, kad artėjama prie važiuojamosios dalies susiaurėjimo arba 1.1 ar 1.3, 1.10 ištisinės ženklinimo linijos, kuri atskiria priešingų krypčių transporto srautus. Gali būti naudojama kartu su bet kuriuo iš ženklų „Susiaurėjimas“ arba tarpuose tarp 1.6 (1.5) linijos brūkšnių.



1.18. Trikampis praneša, kad artėjama prie sankryžos su pagrindiniu keliu.



1.19. Užrašas „STOP“ praneša, kad artėjama prie 1.11 ženklinimo linijos, kai ji naudojama kartu su kelio ženklu „Stop“.



1.20. Raidės ir skaičiai nurodo kelio numerį (maršrutą).



1.21. Raidė „A“ žymi važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą tiktai maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę.



1.22. Plati brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų tarp brūkšnių ilgis vienodas, žymi važiuojamosios dalies eismo juostą, skirtą tik maršrutiniam transportui, arba maršrutinio transporto stotelę tose vietose, kur į ją leidžiama įvažiuoti (išvažiuoti iš jos).



1.23. Dviračio simbolis žymi dviračių eismui skirtą tako dalį arba dviračių taką.



1.24. Neįgaliojo su vežimėliu simbolis žymi stovėjimo vietą, kurioje gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele.



1.25. Šachmatų tvarka išdėstyti langeliai žymi dirbtinius kalnelius (nelygumus), įrengtus važiuojamojoje dalyje važiavimo greičiui mažinti.



1.26. Dviguba brūkšninė linija žymi reversines eismo juostas, kuriose eismo kryptis keičiasi į priešingą, skiria priešingų krypčių transporto srautus. Šią liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, draudžiama kirsti. Jeigu ši linija skiria tos pačios važiavimo krypties srautus, kai įjungtas žalias reversinio šviesoforo signalas, šią liniją leidžiama kirsti iš abiejų jos pusių, o kai įjungtas geltonas reversinio šviesoforo signalas – tik tada, kai ši linija yra vairuotojui iš dešinės.



1.27. Geltona linija pažymėtas zigzagas žymi kelio vietą (pusę), kur per visą zigzago ilgį uždrausta sustoti (stovėti). Brėžiamas važiuojamojoje dalyje palei jos kraštą. Gali būti naudojamas kartu su ženklinimo raide „A“ arba kelio ženklu „Stotelė“ maršrutinio transporto sustojimo ir stovėjimo vietai pažymėti, kurioje kitoms transporto priemonėms draudžiama stovėti.



1.28. Užrašu „TAKSI“ pažymėta maršrutiniam transportui skirta važiuojamosios dalies eismo juosta leidžiama važiuoti lengviesiems automobiliams taksi. Užrašas „TAKSI“ naudojamas kartu su raide „A“.